5.29.2011

იკითხეთ, იკითხეთ, იკითხეთ რამე ! 13


etruskebis dideba efuZneba mSvidobian mSeneblobas. xelovnebisa da inJinris teqnikis moxmobiT maT Cauyares safuZveli maT esoden brwyinvale kulturul ganviTarebas.



didi etruskuli industria:

porto barati hqvia elbas pirispir arsebul yures romelic mxolod ramodenime kilometriTaa moSorebuli piombinodan saidanac kunZulis dasalaSqrad modis turistTa nakadi. Bborcvi romlis siluetic irekleba zRvaSi ifaravs sofels romelSic ramodenime ojaxi Tu cxovrobs. Aam sofels hqvia cnobili saxeli populonia. Aaq iyo Zveli avtorebis mier Zalian xSirad naxsenebi etruskuli qalaqi pupluna, erTaderTi mxolod zRvaze nagebi qalaqi. aRmoCenilia misi beWdis matarebeli monetebi: simboluri marwuxi da CaquCi. Mman ganicada danarCeni etruskuli qalaqebis bedi: is samudamod aRigava miwis piridan. Mmis arsebobaze migvaniSnebs mxolod axlomdebare didi nekropolis ramodenime saflavi.

Mmxolod ukanasknel xans, 25 saukunis DSemdeg xelaxla aRmoaCines roli romelsac odesRac asrulebda populonia. imave dros aRmoaCines etruskTa intensiuri aqtivobis kvalic.

romaelebis droidan populoniaSi amuSavebdnen rkinas. Ees cnobili iyo. istorikosi straboni, romelic iq a.w. DasawyisSi Cavida, amis Taobaze werda: « qalaqis zeda nawilidan me Soridan vxedavdi sardiniasa da korsikas da axlodan elbas kunZuls. M vxedavdi aseve saxelosnoebs sadac amuSavebdnen am kunZulidan motanil rkinas»

did siRrmeze Catarebulma zondaJebma moitana gamaognebeli Sedegi: Slakis fenebi sarTulebad siRrmeSi miemarTeboda, Slaki ki, rogorc amaze metyvelebda keramikis napovni fragmentebi, romaul xanaze adreuli iyo. hipoTeza romlis Tanaxmadac aRmoCnda etruskuli periodis naSTi ramodenime wlis Semdeg dadasturda unikaluri xasiaTis aRmoCenebiT.

1914 wels omis gamocxadebis Semdeg italiis mTavroba aRmoCnda rTuli problemis winaSe: mas aklda rkina. Gamomgoneblobam maSin ubiZga gamosavlisken romelic maSin ucnauri Canda magram saboloo angariSiT kargi aRmoCnda. laparaki iyo populonias SlakTa ubralo gamoyenebaze. wamowyeba warmatebiT dagvirgvinda vinaidan Slakis dagrovebis Semdeg aRmoCnda rom misi raodenoba bevrad aWarbebda savaraudos da amas garda Slaki Seicavda rkinis 30-40%-s.

Ddidi xnis win gamqrali qarxnebidan odesRac gadayrili nagvis gamomyenebeli TanamedroveobisTvis es ar unda Candes unikalur movlenaad magram JrJolam SeiZleba agvitanos imis gafiqrebisas rom isonzoze 191917 wlis Semodgomis mZime brZolebisas italiuri jaris iaraRi da tyviebi romlebic musrs avlebdnen avstriel jariskacebs damzadebuli iyo etruski maRaroelebis mier 2500 wlis win amoRebuli rkinisgan !

Slakis gamoyeneba gagrZelda 1918 wlis Semdegac. Zlierma eqskavatorebma aTwleulebis manZilze farTo tranSeebi gaTxares. Eeqskavatorebi dResac muSaoben iq, amas ar uCans bolo. Ees gaTxrebi arqeologebisTvis unikalur SesaZleblobas warmoadgenda da maT gamoiyenes is. Yyvelaze saocari aRmoCena moxda maSin rodesac zog adgilas eqskavatorebi Slakis qveda niadags, Zirs Seexnen. aRmoCnda gigantur akldamaTa naSTebi. isini uxsovar warsulSi unda daengria Slakis simZimes. rogor moxda es? Ddidi xnis manZilze amocana amouxsneli iyo da saWiro oyo xangrZlivi Zieba damakmayofilebeli pasuxis misaRebad.

Zv.w. 400-an wlebSi populoniam miiRo manamde elbas kunZulis kuTvnili metalurgiuli qarxnebi. swrafma zrdam is antikuri xanis WeSmarit pitsburgad aqcia. saukuneTa manZilze am qarxanaTa Slaki ise gaizarda rom miaRwia uZveles nekropolamde,mTlianad damarxa is da Tavisi masiT damarxa etruskTa istoriis pirveli Tavebis nawili.

akldamebSi Cawyobili nivTebis ( WurWlis, sxvadasxva samkaulis, tanisamosis) Seswavlam cxadyo rom es Cangreuli miwisqveSa akldamebi Zv.w. VII saukuneze ufro adreul xanaSia agebuli. sxva aRmoCenebi adastureben rom am xanidan populonia unda qceuliyo spilenZisa da brinjaos metalurgiis mniSvnelovan centrad. Ees saxelosnoebi uSvebdnen seriul nawarms, magaliTad SesaniSnav firfitebs Sesamkobad da gansaaxleblad. Eelbas kulnZulisa da kampilias spilenZis madanTa mflobelma populoniam Tavisi ekonomikuri ganviTareba daafuZna wiaRiseulis amoRebaze. wiaRiseulis gardaqmnas is did industriul qalaqad unda eqcia.

spilenZis warmoebas evropaSi Tan axlda rkinis warmoeba. PpopuloniaSi rkina Cndeba akldamebSi Cawyobil obieqtebSi Zv.w. VII saukunis dasawyisidan. is napovnia karis tumulusSi aRmoCenili sabrZolo etlis Semamkobel brinjaos firfitebze. Oornamentacia, nadirobis scenebi da cxovelebis gamosaxulebebi Sesrulebulia rkinis CanarTebiT. Ees adasturebs am «Zvirfasi liTonis» gavrcelebas italiaSi.

ramodenime saukuniT adre ase iyo aRmosavleTSic. dRes yvelaze metad gavrcelebuli liTonis warmoSoba droTa wiaRSia dakarguli da misi istoria jerac sabolood dawerili araa. yovel SemTxvevaSi erTi ramea cxadi: rkinis xmareba ar dauwyiaT sabrZolo iaraRisa da instrumentebis dasamzadeblad. rkinisgan Tavdapirvelad amzadebdnen samkaulebs. cnobilia tutanxamonis saxelganTqmuli rkinis xanjali ( Zv.w. 1360 w.) romelsac suvereni imdenad afasebda rom brZana misi Cadeba oqros sarkofagSi sxva iSviaT nivTebTan erTad. rkina imdenad iSviaTi iyo rom zogjer is iqceoda didi monarqebis mimoweris sagnad.

Aase magaliTad xaTTa mefe xaTusil mesamis mier asureTis mefisadmi miweril werilSi SeiZleba amovikiTxoT Semdegi: «vilaparakoT exla karg rkinaze ris Taobazec gwer. Kkargi rkina araa Cems saganZurSi. Eexla cudi droa rkinis warmoebisTvis. Mme vbrZane misi warmoeba magram dRemde amisTvis ver mimiRwevia. rodesac Cemi xalxi moaxerxebs mis miRebas me gamogigzavni cota rkinas. Amjerad gigzavni xanjlis rkinis pirs» ( gv.61-62).

Mmxolod pirveli-meore aTaswleulis mijnaze Cndeba gadamwyveti teqnikuri siaxle: moaxerxes temperaturis, yovelgvari metalurgiis safuZvlis, amaRleba celsiusis 1000°gradusidan ( spilenZis miRebis temperatura) 1500 gradusamde ( rkinis miRebis temperatura). QquraTa gaxurebisTvis iyeneben dawvis gziT miRebul xis naxSirs. ruxi liToni daimorCiles, es iyo axali xanis dasawyisi. Bbrinjaos xana icvleboda rkinis xaniT romelsac ugalobda hesiode Zv.w. 700 wlisTvis.

magram manamde vidre es axali gamogoneba yvelasaTvis sasargeblo gaxdeboda misi gavrceleba Sewyvita egeosuri migraciis damangrevelma talRam. Mcire aziaSi xaTTa samefo ecemoda zRvis xalxTa dartymebis qveS. es dampyroblebi amave dros daeuflnen rkinis damzadebis saidumlos da bibliaSi SeiZleba istoriis gagrZelebis amokiTxva. Ddamkvidrnen ra Semdeg palestinad wodebuli regionis sanapiroze filistinelebma iudeis mTis ZirSi, gazas samxreTiT aages pirveli metalurgiuli qarxnebi. Aaxali iaraRiT gaZlierebulebma maT daipyres iudeis didi nawili. ar daaxana mefe daviTmac da Seedava maT rkinis monopoliaSi. Mmisma mzveravebma moipares rkinis miRebis formula romelsac filistinelebi saidumlod inaxavdnen. Sedegebmac ar daayovna, rkinis iaraRis mflobelma izraelma Tavdamsxmelebi zRvamde gareka. Mmiuxedavad amisa daaxloebiT IX saukunemde ara Cans aranairi progresi.

Semdeg, gansakuTrebiT mcire aziaSi, daiwyo garkveuli mniSvnelobis warmoeba. rkina gamoCnda msoflio bazarze sadac man Secvala brinjao. Tavdapirvelad es procesi nela mimdinareobda, moTxovnileba didi iyo, miwodeba ki berad naklebi. rkina yvelaze ufro Zviri liToni, oqroze ufro Zviri liToni iyo!

Ees mdgomareoba kidev erTxans unda gagrZelebuliyo. Zv.w. 800 wlidan isev iwyeboda politikur ZvraTa da omis saSinelebaTa periodi: iwyeboda asureTis aRmavloba rasac is msoflio Zalad unda eqcia. Tiglat-filasar mesamem wamoiwyo laSqrobebi aRmosavleTis samefoTa dasapyrobad. Mman aiRo damasko, daipyro siria da aRmosavleTi iordania. 721 wels daeca izraelis dedaqalaqi samaria. AanatoliaSi sargon meorem frigiis ukanaskneli mefe midasi Tavis vasalad aqcia.
Za
DdaaxloebiT imave xanaSi asureTis kontrols qveS gadavida urartus samefo da kavkasiis wiaRiseuliT mdidari misi regionebi (gv.63). Aasargadonis dros finikia iqca asureTis provinciad da asureTma daipyro qvemo egvipte. 663 wels aSurbanipali Tavisi gamarjvebuli jarebis saTaveSi Sevida TebeSi da misma meomrebma aaoxres mcire aziis lidiis samefo.

Zv.w. 650 wlisaTvis maxlobeli aRmosavleTi mcire aziidan egviptemde iqca nangrevebis grovad. Zveli qveynebis damxobis Semdeg gabatonda asureTi. Nninevia gamoscems uzarmazari asureTis imperiis mkvidrTa cxovrebis momwesrigebel kanonebs. EerTi dartymiT Sewyvetili iqna odesRac esoden aqtiuri vaWroba aRmosavleTTan, gadaiketa gza anatoliis sabadoebisken,rkinis didi mimwodeblebisken.

iwyeba brZola axali bazrebisTvis, esoden saWiro liTonis axali sabadoebisTvis. Ddareka etruriis zarma. Ggaremoebebi saukeTeso iyo. sicilias ar hqonda liTonebi, magram tibross da arnos Soris aRmarTuli iyo masivebi romelTa wiaRi inaxavda esoden sasurvel nedleuls. Aam qveynis sabadoebi, sardTa maRaroebis gamoklebiT, warmoadgendnen centraluri xmelTaSuazRvispireTis rkinis yvelaze mniSvnelovan rezervs. Aamas garda, da es Zalian mniSvnelovania sazRvao vaWrobisTvis, isini sanapiro zolSi mdebareobdnen.

samxreTidan CrdiloeTisaken mimavali mezRvauri am masivebs Soridan dainaxavs. Llaciumis gasvriv monotonuri gzis Semdeg tibrosis SesarTavis siaxloves Cndeba tolfas mTebis esoden saxasiaTo profili. MmaTze batonobs mTa grazies veluri mwvervalebi. Aaqedan aqveynis siRrmeSi vrceldeba saSualo mniSvnelobis sabadoebis zona. Eetruriis liTonis mTebidan yvelaze samxreTi pirveli iyo eqspluataciis TvalsazrisiT. is Seicavda pirits, tyvias, qalkopirits, cinks, antimons da, naklebi raodenobiT, vercxliswyals.

ramodenime saaTis Semdeg monte arJentarios maRali da cicaboferdebiani grZeli naxevarkunZulis gars Semovlis Semdeg Cndeba spilenZis da rkinis sabadoebis Semcveli kunZuli elba. Ees aRTqmuli miwa, « in kui ferrigna vena abbonda», «eneidaSi» virgiliusis leqsis Tanaxmad, namdvilad mdidaria rkiniT. Mmis pirispir, mont amiatas mTel qveyanaze gabatonebuli vulkanuri konusis irgvliv aris rkinis, tyviis, vercxlis momcemi mTebi. isini ekuTvnian populonias, vetulonias da sesinas xeobaSi ufro CrdiloeTiT mdebare volteras suverenebs.

swored am liTonis mTebSi Azv.w. VII saukuneSi italiaSi da sazogadod dasavleTSi daarsda pirveli mZime industria romelmac safuZveli Cauyara etruriis ganviTarebasa da mis zRaprul simdidres. DdResac Cans am epoqis daujerebeli industriuli ganviTarebis Zveli mowmeebi: mTel qveyanaSi Semonaxulia eqspluataciisa da gadamuSavebis intensiuri saqmianobis kvali. porto baratis msgavsad kunZul elbazecaa liTonis Slakis namdvili gorebi. MmaT pouloben luniSi, konte fortinos mTis kalTebze da pirgis irgvliv. kaeres cnobil Zvel portSi Slaki faravs miwas mravali metris sqeli feniT.

wiaRiseulis amoRebis etruskuli meTodi, wers sibil fon kles-reden, Tanamedrove kriteriumebis mixedviT jer kidev Zalian araracionaluri iyo. epoqis mier miRweuli teqnikis done ar iZleoda wiaRiseulis amoRebisas zedapirul Sreebze qveviT Casvlis saSualebas. rodesac saWiro xdeboda Rrma fenebSi CaRweva anTebdnen cecxls da Semdeg gaxurebul kldes asxavdnen civ wyals riTac xeTqavdnen qans. Dda mainc etruskebi gasaocari raodenobiT awarmoebdnen wiaRiseulis raodenobas.

izraelSi mefe solomonis spilenZis sabadoebis aRmoCenam namdvili sensacia moaxdina. MmaT sanaxavad yovelwliurad turistTa kohortebi midis. Aaranakleb SesaniSnavi etruskuli maRaroebi, romlebic iricxebian evropis uZveles da umniSvnelovanes maRaroebs Soris, uyuradRebodaa darCenili. Aaravin icis maTi arsebobis Sesaxeb, aravin midis maT sanaxavad. ar arsebobs maTi araviTari gzamkvlevi.

Ffilipo magi: « am industriam uecrad gaamdidra etruskebi. MmaTi simdidrisa da Zlierebis mwvervali emTxveva periods rodesac brinjao didad vrceldeba da rodesac iwyeba rkiniT vaWroba. etruskebi mTel evropas amaragebdnen brinjaoTi da rkiniT» (gv.67).

Eetruskebis dideba efuZneba mSvidobian mSeneblobas. xelovnebisa da inJinris teqnikis moxmobiT maT Cauyares safuZveli maT esoden brwyinvale kulturul ganviTarebas ( gagrZeleba iqneba).

No comments:

Post a Comment